Vilties knyga

Tarptautinė vaikų, sergančių vėžiu tėvų sąjunga (konfederacija)
Penkiolika istorijų iš penkiolikos šalių, švenčiant ICCCPO penkiolikos metų sukaktį

Tarptautinė vaikų, sergančių vėžiu tėvų sąjunga/konfederacija (ICCCPO) buvo įkurta prieš penkiolika metų Ispanijoje, kuriai atstovavo tėvų organizacijos iš vos keleto valstybių. Užsikrėtę įkvėpimu nuo pirmojo ICCCPO prezidento Jesus Maria Gonzales-Marin, visi nariai turėjo bendrą viziją: akstiną padėti vaikams, sergantiems vėžiu visame pasaulyje tam kad suteikti kiekvienam iš jų sąžiningą galimybę išgyventi.

Tuo tarpu ICCCPO išaugo į stiprią organizaciją su šiuo metu daugiau nei 118 organizacijų narių, kurių skaičius vis auga. Tokiu būdu mes norėtume pažymėti tų penkiolikos metų sukaktį penkiolika istorijų tų vaikų iš penkiolikos skirtingų valstybių, kuriems pavyko įveikti vėžį. Visiems jiems ši liga buvo diagnozuota prieš penkiolika metų.

Prašydami šių istorijų iš savo organizacijos narių supratome kad sunkiausia tas istorijas surinkt iš Lotynų Amerikos, Azijos ir Afrikos šalių, kuriose prieš penkiolika metų išgijimo koeficientas buvo gerokai žemesnis, tad ir „laimingų istorijų“ sulaukti buvo gerokai sunkiau. Vis dėl to mums pavyko sulaukti pakankamai daug įdomių raportų/istorijų iš visų žemynų ir manome jog jos atspindi situaciją visose tose vietovėse.

Šiai dienai mes džiaugiamės žinodami, kad daug kas pasikeitė į gerąją pusę – net ir mažas pajamas turinčiose valstybėse, net ir tose vietovėse, kuriose prieš kelis metus vaikų, sergančių vėžiu, gydymas faktiškai buvo neįmanomas. Tėvų grupės/organizacijos reguliariai besirenkančios į tarptautinius ar regioninius susitikimus ir besidalinančios idėjomis, patirtimi bei informacija daug ko išmoko – kaip daryti įtaką jų vietos politikams, kaip dirbti su sveikatos sistemos atstovais, kaip aktyviai dalyvauti keičiant situaciją jų ligoninėse.

ICCCPO su laiku geba padėti vis labiau, suteikdama galimybę vis daugiau dalyvių įsijungti į rengiamus susitikimus skirdama stipendijas ne tik tėvams, bet ir vaikams, išgyvenusiems ligą bei pradėjusiems organizuoti savo pačių susitikimus prieš keletą metų. Konfederacijai sustiprėjus buvo įkurtas fondo padalinys, pavadintas „Pasaulio Vaikų Vėžys“. Šis ne pelno siekiantis padalinys buvo įkurtas vadovaujant velioniui prezidentui Geoff Thaxter (valdžiusiam nuo 2007 iki 2008 metų), kurio vizija jog „nei vienas vaikas neturi kentėti“ tapo pagrindiniu šio fondo tikslu. Padedant Pasaulio Vaikų Vėžio fondui tarptautinė ICCCPO konfederacija gali skirti lėšų projektams, sukurtiems padėti vietovėse, kuriose vis dar trūksta paramos.

Kuomet ICCCPO nagrinėja savo ateitį, tėvų organizacijų bendruomenė gali didžiuotis sėkme. Vis dėl to, priešaky dar laukia daug darbo, idant būtų pasiektas tikslas, kad „kiekvienas vėžiu sergantis vaikas būtų gydomas atsižvelgiant į geriausius/aukščiausius žinomus standartus, galinčius suteikti galimybę išgyventi šią baisią ligą“.

Šio bukleto istorijos yra nuostabūs drąsos, tikėjimo ir dėkingumo pavyzdžiai. Jos mums nuolat pasakoja apie skirtingas pacientų patirtis, kovas siekiant nugalėti ligą, bei laiką po ligos, kurį reikia įveikti. Šie jauni žmonės yra dėkingi už jiems suteiktą „antrą galimybę“ ir dėkoja visiems tiems žmonėms padėjusiems sunkiu metu: daktarams, slaugėms, šeimos nariams bei draugams. Jie atstovauja ICCCPO siekius.

ICCCPO valdyba, 2009 Gegužė.

Penkiolika istorijų:

PETRA
JOSĖ IGNATIO
HERNIS
SALLA
SARA
KONSTANCA
GUDBJORG VIGDIS
ANABELA
YUMI
ISAM
SERGĖJUS
IGORIS
BARBI
DŽENIFER
DENIZAS