Bendra informacija apie citostatinius preparatus (citostatikus arba chemopreparatus) ir jų sukeliamą šalutinį poveikį

Kaip veikia citostatiniai vaistai?

Gydant bet kokią vėžinę ligą pagrindinis tikslas yra sunaikinti visas vėžines ląsteles. ŪLL atveju citostatiniai vaistai skiriami tam, kad būtų sunaikintos visos leukeminės ląstelės. Kad būtų efektyviau, vaistai skiriami ne po vieną, o kombinacijomis po keletą ir didelėmis dozėmis. Deja, citostatiniai vaistai neišsirenka tik leukeminių ląstelių – jie paveikia ir beveik visas sveikas organizmo ląsteles. Tai sukelia pašalines reakcijas. Visi vaikai, gydomi dėl ŪLL, patiria didesnį ar mažesnį šalutinį vaistų poveikį. Tačiau gydymas vis tiek yra efektyvus, nes vėžinės ląstelės daug jautresnės citostatiniams preparatams už sveikąsias ląsteles. Yra dvi pagrindinės tokio poveikio priežastys:

1. Citostatiniai vaistai stipriau veikia intensyviau besidalijančias ląsteles, o leukeminės ląstelės dalijasi žymiai dažniau, negu dauguma normalių organizmo ląstelių; 
2. Leukeminės ląstelės yra jautresnės cheminiams preparatams ir paveikus vaistams žūva daug greičiau už normalias ląsteles.

 

Koks pašalinis poveikis vaikams išsivysto?

Kadangi citostatikai žymiai stipriau pažeidžia besidalijančias ląsteles, labiausiai pažeidžiami tie organai, kurių ląstelės dažnai dalijasi. 

 

Kaulų čiulpai yra organas, kuriame gaminasi visos kraujo ląstelės. Juose visą laiką vyksta naujų ląstelių gamyba. Citostatikai laikinai užslopina šį procesą, ir organizmas nebesugeba visų normaliai žūvančių ląstelių pakeisti naujomis, todėl kraujo ląstelių laikinai sumažėja. Priklausomai nuo to, kokios kraujo ląstelės labiausiai nukenčia, vystosi skirtingos būklės. 

Mažakraujystė (anemija). Raudonosios kraujo ląstelės (eritrocitai) perneša deguonį iš plaučių į visus organizmo audinius. Normaliomis sąlygomis eritrocitai gyvena apie tris mėnesius, todėl jų skaičius mažėja santykinai lėtai. Vis tiktai dažniausiai, ypač intensyvesnių gydymo fazių metu, išsivysto tokio lygio mažakraujystė, kad reikia perpilti donoro eritrocitus (eritrocitų masės transfuzija). Dažniausias mažakraujystės požymis yra silpnumas ir greitas nuovargis. 

Mažas trombocitų skaičius (trombocitopenija). Pagrindinė trombocitų funkcija yra stabdyti kraujavimą. Trombocitai normaliai gyvena apie savaitę, todėl jų skaičius intensyvaus gydymo metu mažėja žymiai sparčiau, negu eritrocitų. Įvairiais gydymo laikotarpiais trombocitų gali būti labai mažai, bet stiprus kraujavimas nėra dažnas. Jeigu vaikui padidėja kraujavimo rizika, jam perpilama trombocitų masė (trombocitų masės transfuzija). 

Mažai leukocitų (leukopenija) ir padidėjęs jautrumas infekcijoms. Tai dažniausia ir svarbiausia chemoterapijos metu išsivystanti komplikacija. Jos metu sumažėja leukocitų kiekis kraujyje. Kraujyje cirkuliuoja kelių tipų leukocitai, bet jų visų funkcija yra kovoti su infekcijomis. Daugumos leukocitų gyvenimo laikas trumpas (5-7 dienos), todėl chemoterapijos metu jų skaičius greitai krenta. 

Neutrofilai (granuliocitai) yra svarbiausi leukocitai kovojant su bakterinėmis ir grybinėmis infekcijomis. Jeigu neutrofilų kraujyje yra mažai, organizmas pats negali tinkamai kovoti su infekcijomis, todėl jeigu tokiu metu vaikas sukarščiuoja, būtina važiuoti į ligoninę ištyrimui ir infekcijos gydymui. Karščiavimas visada yra svarbiausias infekcijos simptomas, į kurį niekada negalima nekreipti dėmesio.

 

JEIGU JŪSŲ VAIKAS SUKARŠČIAVO, VISADA PRIVALOTE SUSISIEKTI SU VAIKŲ ONKOHEMATOLOGIJOS SKYRIUM

 

Iš anksto numatyti, kada išsivystys infekcija, neįmanoma, bet jeigu neutrofilų skaičius ilgą laiką būna sumažėjęs, infekcijos rizika visada padidėja,. Infekcijos rizika visada būna didelė pirmas kelias gydymo savaites, nes pati leukemija susilpnina vaiko imuninę sistemą ir padidina imlumą infekcijoms. ALL2008 gydymo metu didžiausia infekcijos rizika būna gaunant patį intensyviausią gydymą didelės rizikos grupės vaikams taip vadinamais blokais. Po blokų neutrofilų skaičius gali išlikti mažas net 3-4 savaites, kas labai didina infekcijų riziką. Daugumą pavojingiausių infekcijų sukelia bakterijos, kurios normaliai gyvena ant odos ar žarnyne, taigi vienintelis būdas sumažinti infekcijos riziką yra kruopščiai plautis rankas. Kitų priemonių kaip ir nėra. Todėl dauguma atvejų vaikams ir šeimai rekomenduojama tiesiog gyventi toliau iš esmės nekeičiant gyvenimo būdo, tik kiek įmanoma griežčiau laikytis asmens higienos. 

 

Burna, pilvas ir žarnynas. Lūpos, burna, skrandis ir žarnynas yra iškloti apsauginiu sluoksniu, vadinamu gleivine. Gleivinės ląstelės intensyviai dauginasi, nes jos nuolatos nusitrina nuo paviršiaus ir pakeičiamos naujomis, augančiomis iš apačios. Kai kurie citostatikai pažeidžia gleivinę, sukeldami opas burnos gleivinėje, pykinimą ir viduriavimą. Su šiomis problemomis susiduria ne visi vaikai, bet jų rizika yra didžiausia gydymo pradžioje, indukcijos fazės metu, ir po didelės rizikos chemoterapijos blokų. Kartais gleivinę pažeidžia gydymas didelėmis metotreksato dozėmis. Dauguma vaikų skundžiasi pasikeitusiu skonio pojūčiu ir jautrumu kvapams. Dėl to gali sumažėti apetitas. 

Plaukų slinkimas. Plaukai auga iš plauko šaknyje esančių folikulų. Folikulų ląstelės labai jautrios chemoterapijai, todėl visiems vaikams po poros savaičių chemoterapijos plaukai išslenka. Ne visi chemopreparatai vienodai slopina plaukų ląstelių atsinaujinimą. Todėl priklausomai nuo to, kokį gydymą vaikas gauna (standartinės, vidutinės ar didelės rizikos grupės), plaukai atauga skirtingu laiku. Plaukai visada atauga, kai baigiami intensyviausi gydymo etapai. 

Pykinimas. Ne visi, tačiau dauguma chemopreparatų keletą valandų po suleidimo gali kelti pykinimą. Taip vyksta dėl to, kad vaistai tiesiogiai dirgina pykinimo centrą, esantį smegenyse. Prieš skiriant vaistus, kurie sukelia pykinimą ir vėmimą, vaikams suleidžiami ir vaistai, slopinantys šiuos simptomus. Pykinimą ir vėmimą slopinantys vaistai paprastai būna veiksmingi, nors kartais gali ir nevisiškai panaikinti nemalonius pojūčius.

 

Čia aprašyti dažniausiai pasitaikantys chemoterapijos sukeliami šalutiniai simptomai. Daugiau apie atskirų vaistų sukeliamas pašalines reakcijas galite perskaityti puslapyje, kuriame detaliai aprašytas konkretus jūsų vaikui skiriamas gydymas.

 

<<          >>

Scroll to top