Pagalbinis
apvaisinimas

LR Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris reglamentavo moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką, taip pat įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudariusių asmenų arba registruotos partnerystės sutartį sudariusių asmenų, kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, teises.

Įstatymo nuostatos leidžia :

neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus, tačiau galutinį sprendimą dėl embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju.

Lytinių ląstelių donorystę, lytinių ląstelių recipiento, lytinių ląstelių donoro ir vaiko pradėto panaudojant donoro lytines ląsteles, asmens duomenys yra konfidencialūs.

Įteisina išankstinę embriono diagnostiką.

Veiksnus pilnametis asmuo, o nepilnametis asmuo – nuo 14 metų LR civilinio kodekso nustatyta tvarka gali sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia pagalbinio apvaisinimo paslaugas, kad būtų paimtos lytinės ląstelės jo vaisingumui išsaugoti, jeigu esama sveikatos būklė ar galimi sveikatos sutrikimai, ar paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pagalbinio apvaisinimo paslaugos apmokamos nevaisingiems partneriams, kurie neturi nei vieno bendro biologinio vaiko, o moteris yra ne vyresnė nei 42 metų. Kompensuojamos tik dvi pagalbinio apvaisinimo procedūros. Plačiau apie Pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir finansavimo tvarką galite sužinoti SAM puslapyje pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimas ir finansavimas.